Gabrielė: „Galiu prisidėti savo idėjomis, kurios išvysta dienos šviesą“

Gabrielė: „Galiu prisidėti savo idėjomis, kurios išvysta dienos šviesą“

Gabrielė yra atsakinga už vidinę ir išorinę komunikaciją bei rinkodarą „Dipwork“ įmonėje.

Gabriele, papasakok kaip atrodo Tavo įprasta diena.

Dalį laiko užima planavimas ir naujų būdų kaip ir kur kalbėti apie „Dipwork“, kad kuo daugiau statybos specialistų ir statytojų žinotų apie įmonės teikiamas paslaugas. Neišvengiamai visam planui įgyvendinti skiriu dar daugiau laiko, kad per tam tikrą laiko periodą įmonė pasiektų savo užsibrėžtų tikslų.

Negaliu sakyti, kad patinka, tačiau tai dalis darbų – derėtis dėl paslaugų kainų, taip pat ieškoti geriausio kainos ir kokybės santykio, kaip dažnai sakoma : )

Kasdien atsakau į užklausas socialiniuose tinkluose, bendrauju su potencialiais darbuotojais, užimtumo tarnybos specialistais, drauge su kolega Remigijumi prisidedu prie pozityvios ir kūrybiškos nuotaikos ofise kūrimo.

Kokiu nudirbtu darbu šioje įmonėje didžiuojiesi labiausiai?

Keliu sau didelius reikalavimus, todėl šiandien atsakau, kad tas didžiausias darbas, kuriuo didžiuojuosi labiausiai, dar laukia mano paraitotų rankovių ir prakaito lašų. Šioje įmonėje dirbu nuo 2018 m. gruodžio. Per šį laikotarpį, džiaugiuosi iš arčiau, netgi labai arti susipažinusi su statybų verslu.

Iš tiesų, pasibaigus didesniam ar mažesniam projektui, stengiuosi pasidžiaugti su komanda: kai maketai priduodami į spaudą ir kai iš spaustuvės gauni skrajutes, bent susidaužti rankomis : )

Džiaugiuosi, ir kai pirmą kartą išgirsti radijo reklamą, kuriai rašei tekstą, ar kai pravažiuoji pro ką tik pakabintą lauko stendą ar išsiunti naujienlaiškį, kviečiantį apsilankyti „Dipwork“ bloge.
Labiausiai įsiminė komandiruotė į Švediją, kai su komanda vykome filmuoti ir fotografuoti statybų aikštelių, susitikti su klientais, pabendrauti su statybininkais. Didžiąją turinio dalį, sukurtą šios kelionės metu, galėsite perskaityti ar peržiūrėti šiame bloge.

Kur semiesi motyvacijos ir įkvėpimo darbui?

Rinkodara yra tokia sritis, kurioje privalai nuolat domėtis, kas dedasi aplink, sekti tendencijas, nes atsiranda naujovių. Pagauti pulsą padeda „Harvard Business Review“ straipsniai, profesinės literatūros knygos, dalyvavimas konferencijose ir mokymuose, priklausau LIMA (Lietuvos Marketingo asociacijai) ir LTKA (Lietuvos komunikacijos asociacija), kuriose iškilus abejonėms ar tam tikriems klausimams galiu pasikonsultuoti su asociacijos nariais ar išgirsti jų sėkmės, o kartais ir nesėkmės istorijas, kurios pamoko.

Šiuo metu žinias gilinu ISM Vadovų magistrantūros studijose ir šį semestrą kremtu „Organizacijų psichologijos“ modulį. Šalia profesinių rinkodaros dalykų, manau, būtinos psichologijos žinios, kurios padeda lengviau susitarti tiek su kolegomis, tiek su tiekėjais, suprasti vienas kitą.

Dar į sporto salę užsuku, į CrossFit ar jogos treniruotes, sėdu ant dviračio ar aunuosi bėgimo batelius. Aktyvi veikla leidžia pabėgti nuo rūpesčių, išeiti iš užsukto rato, kai sprendimo vis negali rasti, o kartais, pravalius smegenis, kai gauna daugiau deguonies, kyla puikių minčių, kurias įgyvendinu grįžusi į ofisą.

Koks Tavo darbo moto?

Į galvą lenda banalios frazės kaip „Ką darai, daryk gerai“.  Dieną pradedu su mintimi, kad ji būtų prasminga, kad pati ko nors nauja išmokčiau, ar kuo pasidalinčiau su kolega, išbandyčiau, paragaučiau, sukurčiau, kitaip pažiūrėčiau į situaciją ir rasčiau kitokį, dar nebandytą sprendimą.

„Diena be mokslo – tuščiai praleista diena. Tiek daug yra ko mokytis ir tiek mažai turime tam laiko“, vieną dieną pasakė Albertas. Visiškai sutinku su A. Enšteinu ir stengiuosi laiką leisti prasmingai.

Kaip mėgsti leisti laisvalaikį?

Mėgstu išbandyti naujas veiklas. Viena iš paskutiniųjų, net pareikalavusi atsiversti KET knygelę, yra motociklas. Šį rudenį jau legaliai važinėju miesto gatvėmis, turėdama A kategoriją. Toliau išbandomų veiklų sąraše rikiuojasi nardymas, jėgos aitvarai, sklandytuvo pilotavimas, tinklinis ir ispanų kalbos kursai. Šią veiklą priskiriu prie aktyvių, nes tuo pačiu norėčiau atnaujinti ir šokio judesių mokymąsi. O pakankamai įgudusi, norėčiau sušokti kubietišką salsą Kuboje, kur ir gimė šis šokis :)

Kokia Tavo mėgstamiausia knyga?

Mėgstu skaityti. Prie lovos rikiuojasi nemaža krūva atverstų, jau pradėtų skaityti knygų, ir tų, kurių tik anotaciją perskaičiau. Labai trūksta laiko knygai, tad susigalvojau taisyklę, kasdien rytais ir vakarais perskaityti bent kelis puslapius. Dažniausiai taip įsitraukiu, kad reikia įjungti aukštesnę pavarą ir skubiai ruoštis į darbą. Vakarais, po knygos, neretai pradedu žiūrėti filmą, arba serialą.

Kokia mano mėgstamiausia knyga? Sakyčiau, kad R. Bach‘o „Tiltas per amžinybę“. Pirmoji knyga, kuri paliko gilų įspūdį paauglei, žinoma, apie meilę, svajonių siekimą, sienų nuo mylimų žmonių statymą.

Labai rekomenduočiau į rankas paimti K. Sabaliauskaitės knygas, jei dar neteko, kad suprastume, kokia graži ir turtinga yra lietuvių kalba.

Dar mano mėgstamų knygų sąraše, viena iš paskutiniųjų perskaitytų knygų – „Moiros ir furijos“, kurią kažkuriais metais mėgstamiausia savo knyga pavadinimo JAV prezidentas Barakas Obama ir autobiografinė G. D. Roberts knyga „Šantaramas“.

Koks Tavo mėgstamiausias filmas?

Sakyčiau, įsimintiniausias „Vanilinis dangus“ („Vanilla Sky“), peržiūrėtas dar pirmaisiais studijų metais. Patinka P. Almadovaro kūryba („Oda, kurioje gyvenu“ („La piel que habito“), „Pasikalbėk su ja“ („Hable con ella“). Mėgstu ne holivudinius filmus iš kino festivalių „Scanorama“, „Kino pavasaris“ programos. Verta paminėti „The Lobster“ (Omaras), „Tūkstantį kartų labanakt“ („A Thousand Times Goodnight“), „Mommy“ („Mamytė“), „Tobuli melagiai“ („Perfect strangers“). Šie filmai sukrečia, priverčia susimąstyti ir ne visada visi su laiminga pabaiga. Sakau, kad jei apie siužetą dar galvoji kitą dieną po filmo, vadinasi, tai geras filmas.

Kaip vadintųsi filmas ar knyga apie Tave?

Būtų galima parašyti knygą „Jai visko buvo negana“, o vėliau, knygai tapus bestseleriu, sukurti ir ekranizaciją : ) Pavadinimą „pasiskolinau“ ir kiek pakoregavau pagal spektaklyje „Kapinių klubas“ išgirstą frazę, kuriame trys draugės našlės susitinka reguliariai ir lanko vyrų kapus. Pavadinimą pasirinkčiau „Jai visko buvo negana“ dėl aistros gyventi ir noro patirti naujų dalykų, kai supranti – kad turi tik vieną gyvenimą. Ir tas pats – su galiojimo pabaiga : )

Ko galėtum išmokyti savo kolegas?

Greičiausiai, manau, galėčiau pamokyti jogos asanų, pavyzdžiui, saulės pasveikinimas, aukštyn ir žemyn žiūrintis šuo. Jogos pratimai padeda atsipalaiduoti, nusiraminti, ir sakyčiau, įgyti atsparumą stresui. Anksčiau daugiau laiko skyriau šiai veiklai, todėl iš pradžių reiktų pasipraktikuoti. Ir dar galėčiau pamokyti groti kanklėmis : ) Muzikos mokykloje vienas iš mėgstamiausių grotų kūrinių – „Bremeno muzikantai“.

Kodėl čia yra ta vieta, kur dirbi ir nori dirbti?

Prisimenu kaip darbo pokalbio metu, nustebau išgirdusi klausimą – kokia mano gyvenimo prasmė? Tai buvo pirmasis direktoriaus klausimas, kuris, tikriausiai, ir lėmė, kodėl pradėjau dirbti šioje įmonėje.

Iš tiesų, man svarbu, jog vadovas turi aiškų tikslą, kuriuo šventai tiki. Nemažiau svarbu, kad galiu prisidėti savo idėjomis, kurios išvysta dienos šviesą, šalia rutininių darbų yra vietos kūrybai.

Susipažinti su kitais komandos nariais galite čia.