Andrius: „Džiaugiuosi, kad nesustojom, nepasidavėm, nemetėm viso to reikalo“

Andrius: „Džiaugiuosi, kad nesustojom, nepasidavėm, nemetėm viso to reikalo“

Andriau, papasakok kaip atrodo Tavo įprasta diena.

Esu atsakingas už darbuotojų paiešką, konkrečiai statybos specialistų, ir tai yra pagrindinė mano funkcija/pareigybė įmonėje. Tiesa, tuo pat metu tenka „prisiliesti“ ir prie kitų su darbuotojais susijusių procesų, tokių kaip: dokumentų, susijusių su darbuotojų darbo vieta tvarkymu, kelionių organizavimu, susitikimų su iš komandiruotės grįžusiais darbuotojų, klientų užsakymų planavimu, kokiems užsakovams koks darbuotojų poreikis yra reikalingas.

Kokiu nudirbtu darbu šioje įmonėje didžiuojiesi labiausiai?

Geras klausimas. Kai aš atėjau darbuotis į Dipwork, tada mes turėjom kabinetuką mažytį, kaip dabartinio ofiso mažoji virtuvės dalis. Tas kabinetas gal tik penki ar keturi kvadratai buvo. Šiandien mes turime didelį ofisą, o įmonėje dirba apie 350 žmonių. Tu matai, kad dalykai, apie kuriuos mes šnekėjome, kai sėdėjome tame mažame kabinete šiandien jau yra įgavę kūną. Žinoma, ir toliau viskas sukasi, toliau kyla visokių problemų ir dar tikrai toli iki galutinio tikslo. Tai, galbūt žodis „džiaugiuosi“ čia man asmeniškai tinka labiau nei didžiuojuosi. Džiaugiuosi, kad nesustojom, nepasidavėm, nemetėm viso to reikalo, nors tikrai, iš pradžių buvo sunku.

Kur semiesi motyvacijos ir įkvėpimo darbui?

Įkvėpimo/motyvacijos stengiuosi semtis pačiame darbe. Stengiuosi motyvuoti pats save. Apskritai, dažnai pačios situacijos darbe dažnai tave pakrauna dienai, taip pat kolegos neleidžia snūduriuoti :D. Todėl, kažkokių ypatingų papildomų motyvacinių šaltinių ieškoti netenka.

Koks Tavo darbo moto?

Ne. Nepatinka man moto.

Kaip mėgsti leisti laisvalaikį?

Mano laisvalaikis – sportas, knygos, tiesa, paskutiniu metu tam nerandu pakankamai laiko, dėl ko save truputį graužiu.  Taip pat mano laisvalaikis yra draugai, šeima.

Žaidžiu futbolą per savaitę vieną ar du kartus, bėgioju, sportuoju salėje. Žodžiu, stengiuosi neužsisėdėti prie kompiuterio ar telefono.

Koks Tavo mėgstamiausias filmas / knyga?

Mėgstamiausia knyga, tikriausiai, E. Malūko - „Kraujo skonis“ , arba M. Puzo - „Krikštatėvis“. Ir filmai labai patiko. Visos trys dalys. Įdomūs personažai, įtraukiantis pasakojimo stilius. Patys filmai, nesensta, nors pastatyti dar 1972 – 1974 m., reiškia jie turi kažką tokio, kas traukia žmones, sudomina.

Kaip vadintųsi filmas ar knyga apie Tave?

Nežinau, pavadinimas niekaip neateina į galva, vadinasi, dar truputį anksti filmui ar tuo labiau knygai.

Ko galėtum išmokyti savo kolegas?

Manau kantrybės, jau šiek tiek galėčiau pamokyti. Įmonėje dirbu jau 4 metus, didžiąją dalį šio laiko praleidau bendraudamas su darbuotojais, tad teko turėti daugybę įvairių situacijų, kuriose daug išmokau. Išmokau, kad pats svarbiausias dalykas, bet kurioje situacijoje yra kantrybė ir ramumas.

Tai, kolegas tikrai galėčiau, pamokyti šiek tiek kantrybės.

Labai naudinga savybė. O kaip to išmokyti kitus?

Čia daugiau yra, matyt, būsena, į kurią tu patenki, kai  praeini tam tikrą kelią, tam tikrose situacijose. Šiandien jau nebėra baimės kalbėti telefonu.  Nors anksčiau tikrai reikėdavo ruoštis, nusiteikinėti kiekvienam skambučiui, o dabar tiesiog surenki numerį ir skambini. Būna įvairių situacijų, būna, kad tikrai žmonės ką nors nemalonaus pasako, bet per laiką išmoksti nebepriimti to asmeniškai, nebereaguoti taip stipriai jeigu kas nors nepavyksta, nes supranti, kad tos smulkios nesėkmės irgi yra proceso dalis.

Bet, kaip ir minėjau, tai daugiau yra būsena todėl, to išmokyti gali būti labai sudėtinga.

Galėtum pamokyti futbolo gudrybių?

Pati svarbiausia futbolo gudrybė – džiaugtis žaidimu ir laiku, kurį praleidi su draugais. Tai va, tokia nedidelė paslaptis.

Kodėl čia yra ta vieta, kur dirbi ir nori dirbti?

Gal dėl to, kad visą laiką mes turime tikslus, siekiame aukščiau, daugiau, stipriau. Ambicija yra tas esminis, smagiausias dalykas.

Susipažinti su kitais komandos nariais galite čia.